Kai ryte atsimerki ir pagalvoji apie pirmąjį šios dienos gurkšnį, turbūt pasirinkimas ne visada toks aiškus. Viena vertus, kava žada greitą energijos antplūdį, kita vertus – žalia arbata kviečia švelniau, ramiau. Šis gėrimas, nuo seno vertinamas Rytų šalyse ne tik dėl skonio, bet ir dėl gebėjimo suderinti budrumą su vidine ramybe, tampa vis populiaresniu pasirinkimu ir mūsų platumose. Tačiau ar esame susimąstę, kada tiksliai šis puodelis suteikia didžiausią naudą?
Pasirodo, paros metas, kai šį gėrimą geriate, iš tiesų keičia jo poveikį organizmui. Rytinis puodelis veikia kitaip nei popietinis ar vakarinis. Taip yra ne dėl jokių magijos, o dėl to, kaip mūsų kūnas veikia skirtingomis paros valandomis – kaip keičiasi hormonų lygis, medžiagų apykaita, net maistinių medžiagų įsisavinimas. Suprasti šiuos niuansus gali padėti ne tik geriau išnaudoti gėrimo teikiamą naudą, bet ir išvengti galimų nemalonumų.
Ryto energija be neramaus virpėjimo
Pradėti dieną su puodeliu aromatingo gėrimo yra ritualas, kurį daugelis vertina. Tačiau skirtingai nei kava, kurios poveikis kartais primena greičio karuselę – staigiai pakyla energija, o vėliau seka krytis, šis gėrimas veikia švelniau ir subalansuočiau. Tokį poveikį lemia unikali medžiagų kombinacija: nors gėrime yra kofeino, jis papildomas amino rūgštimi, vadinama teaninu, kuri padeda išlaikyti ramybę. Dėl to pajuntamas budrumo padidėjimas, bet be nervinio virpėjimo ar širdies plakimo.
Geriausia žaliąją arbatą gerti apie valandą po pabudimo, maždaug nuo pusės dešimtos iki pusės dvyliktos ryto. Kodėl būtent tada? Viskas susije su natūraliu organizmo kortizolio – streso hormono – ritmu. Atsibundant jo lygis jau yra aukštas, todėl papildomas stimuliavimas gali būti per intensyvus. Kai kortizolis pradeda natūraliai mažėti, puodelis šio gėrimo gali švelniai palaikyti energijos lygį ir susikaupimą. Be to, jei geriate tuščiu skrandžiu arba bent valandą prieš pusryčius, antioksidantai pasisavina efektyviausiai, o tai dar labiau sustiprina teigiamą poveikį.
Pietų laikas ir susikaupimas
Popietė dažnai tampa labiausiai mieguistu dienos momentu. Maždaug tarp antros ir ketvirtos po pietų natūraliai mažėja dėmesio koncentracija, organizmas lyg prašytų nedidelės pertraukos. Čia šis gėrimas gali tapti nepakeičiamu pagalbininku – jis suteikia pakankamo budinamumo poveikio, tačiau neleidžia per daug sužadintiems apimti neramumą, kuris kartais lydi stipresnių stimuliantų vartojimą.
Svarbu žinoti, kad tarp valgymų arbata teikia didžiausią naudą. Kai geriama tuoj po valgio, joje esantys taninai gali sumažinti geležies įsisavinimą net iki devyniasdešimt keturių procentų. Geležis būtina energijai, normaliam raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui, deguonies pernešimui, todėl žmonėms, kurie neturi pakankamai šios medžiagos organizme, verta išlaikyti bent pusantros-dviejų valandų pertrauką po valgio. Tokiu būdu maistinės medžiagos jau bus įsisavintos, o arbata galės atlikti savo tiesioginę užduotį – suteikti švelnų tonizavimą, pagerinti protinę veiklą.
Vakaro ramybė ir miego kokybė
Vakarinis laikas reikalauja ypatingos atsargos. Nors viename puodelyje kofeino yra mažiau nei kavoje – maždaug trisdešimt miligramų, kai kuriems žmonėms net toks kiekis gali sukelti sunkumų užmigant. Kofeino pusinės eliminacijos laikas organizme svyruoja nuo trijų iki septynių valandų, todėl ekspertai rekomenduoja paskutinį puodelį išgerti ne vėliau nei šešios valandos prieš miegą. Idealiu atveju – iki keturių penkių valandos po pietų.
Tie, kurie yra jautrūs kofeinui, gali jausti ne tik miego sutrikimus, bet ir širdies plakimą, nerimą, nervingumą. Žmonėms su aukštu kraujospūdžiu, širdies ligomis ar polinkiu į nemigą rekomenduojama vakare rinktis žolelių arbatas be kofeino – ramunėlių, melisų ar pipirmėčių. Jos veikia priešingai – ramina nervų sistemą, padeda atsipalaiduoti ir ruoštis poilsiui. Miegas yra viena iš svarbiausių sveikatos sudedamųjų dalių, todėl nereikėtų juo rizikuoti net dėl mėgstamo gėrimo.
Individualūs poreikiai ir saikas
Kiekvienas žmogus unikalus, todėl tai, kas vieno organizmą žadina ir energizuoja, kitam gali sukelti diskomfortą. Vyresnio amžiaus žmonės kofeino metabolizmą lėtina lėčiau nei jaunesnieji, todėl jiems patartina gerti arbatą anksčiau dienos metu. Genetiniai skirtumai taip pat lemia individualią reakciją – vieni kofeiną apdoroja greitai, kiti lėtai, o tai veikia optimalų vartojimo laiką.
Rekomenduojama per dieną nesuvartoti daugiau nei keturių penkių puodelių, nes didesnis kiekis gali sukelti šalutinius poveikius – galvos skausmą, virškinimo problemų, padažnėjusį širdies ritmą. Taip pat svarbu stebėti, kaip jaučiatės po gėrimo. Jei pastebite, kad arbata sukelia nerimą, pilvo pūtimą ar trukdo užmigti, verta persvarstyt vartojimo laiką ar kiekį. Svarbu rasti savo balansą, kuris leistų mėgautis teikiama nauda nepažeidžiant bendrojo savijautos.
Maksimali nauda su protingumu
Norint maksimaliai išnaudoti visas teigiamas savybes, verta žinoti kelis paprastus, bet svarbius dalykus. Pirma – niekada neplikykite žaliosios arbatos verdančiu vandeniu. Aukšta temperatūra sunaikina dalį vitaminų ir antioksidantų, todėl geriausia palaukti, kol vanduo truputį atvės – iki maždaug septyniasdešimt aštuoniasdešimt laipsnių. Antra – nepalikite arbatžolių pastovėti ilgiau nei keturias-penkias minutes, nes per ilgas plikymas padaro gėrimą kartų ir išskiria per daug taninų.
Derinkite su vitamino C turtingais produktais – citrina, apelsinais, kiviais. Šis vitaminas padidina polifenolių įsisavinimą ir sustiprina antioksidantų poveikį. Vengti reikėtų pieno produktų tuo pačiu metu, nes kalcis gali sumažinti naudingųjų medžiagų absorbciją. Kokybė taip pat turi reikšmę – rinktis organines arbatas, kuriose mažiau cheminių medžiagų ir daugiau natūralių savybių.
Švelnūs ženklai vietoje drastiškų pokyčių
Skirtingai nei daugelis energiją teikiančių gėrimų, žalioji arbata nesuteikia dramatiškai ryškių efektų. Jos veikimas yra subtilus, subalansuotas, ilgalaikis. Tai tarsi tylioji pagalbininkė, kuri padeda išlaikyti stabilų energijos lygį, geriau susikaupti, rečiau jausti nuovargį. Reguliariai vartojant tinkamu metu ir tinkamu kiekiu galima pastebėti geresnę bendrą savijautą, stipresnę imuninę sistemą, efektyvesnę medžiagų apykaitą.
Svarbiausias dalykas – klausytis savo kūno. Jeigu po gėrimo jaučiatės energingi, bet ramūs, produktyvūs, bet neįtempti – puiku, radote savo idealų laiką. Jeigu priešingai – jaučiate nerimą, sunkumai su užmigimu ar virškinimo diskomfortą – galbūt verta pakeisti vartojimo laiką arba sumažinti kiekį. Organizmas visuomet duoda ženklus, reikia tik sugebėti juos pastebėti ir į juos reaguoti.