Demografijos pokyčiai ir įtaka karjerai

Demografija – tai mokslas apie gyventojus. Demografija sau būdingais metodais tiria gyventojų skaičių, sudėtį, teritorinį išsidėstymą ir jų pasikeitimus, šių pasikeitimų priežastis ir padarinius, socialinių – ekonominių veiksnių ir gyventojų skaičiaus bei jų sudėties pokyčių tarpusavio ryšį. Žodis „demografija“ yra kilęs iš graikiškų žodžių „demos“ – liaudis, ir „grapho“ – aprašymas. Demografija – tai masinius reiškinius tiriantis mokslas, o ne konkretaus asmens demografinius gyvenimo įvykius.

Pagrindiniai demografiniai įvykiai Lietuvoje:

• Mažėjantis gimstamumas;
• Didėjantis mirtingumas, sergamumas ir gyvenimo trukmė (ypač jauno ir vidutinio amžiaus vyrų mirtingumas Lietuvoje);
• Intensyvėjanti migracija – teritorinis gyventojų judėjimas, persikėlimai iš vienos gyvenamosios vietos į kitą tam tikram laikotarpiui arba visam laikui. Migracijos procesams ypatingą reikšmę turi individų motyvacija.

Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje keičiantis socialinėms, ekonominėms, politinėms sąlygoms, keičiasi ir demografinės raidos bruožai. Evoliuciniai sąlygų pokyčiai lemia nuoseklias demografines tendencijas ir ramią demografinių procesų raidą. Staigūs sąlygų pasikeitimai sukelia demografinių procesų svyravimus. Svarbu įvertinti ilgalaikių tendencijų ir trumpalaikių pokyčių įtaką konkretaus periodo demografiniai situacijai bei demografiniai ateičiai.

Pastarųjų metų Lietuvos politiniai pokyčiai, socialinės, ekonominės transformacijos tapo svarbiais veiksniais, nutraukusiais ilgalaikes demografines tendencijas. Būtent šiuo metu Lietuva, kaip ir kitos Rytų ir Centrinės Europos šalys, išgyvena ryškius demografinių procesų pokyčius: gimstamumo kritimą, mirtingumo didėjimą, migracijos apimčių, srautų, sudėties pasikeitimus. Gan sunku objektyviai vertinti dar tebevykstančius sparčius demografinius pokyčius, juo labiau progresuojančius.

Šiuo metu Lietuvoje esant tokiai demografinei situacijai labai sunku, ypač jaunimui, įsidarbinti ir daryti karjerą organizacijoje. Visų pirma šiandien tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos šalyse, darbo rinkoje trūksta laisvų darbo vietų, o ypač jaunimui.

2022-2024 metais patrauklius darbo užsienyje pasiūlymus (lietuviams) patogu peržiūrėti svetainėje:  https://www.uabpersonalas.lt/

Darbdaviai labiau linkę priimti specialistus su didesniu praktinio darbo patyrimu, bet ne nepatyrusį jaunimą. Daug jaunų žmonių emigruoja  į kitas užsienio šalis dirbti ten ir daryti karjerą, pagrinde dėl didelio darbo užmokesčio skirtumo. Žiūrint iš tos pusės jog daug žmonių išvažiuoja iš Lietuvos dirbti į kitas šalis, tai yra teigiama Lietuvoje likusiems dirbti darbuotojams, kadangi lieka vis mažiau specialistų, žymiai papraščiau padaryti karjerą čia likusiems. Tačiau žiūrint iš tos pusės jog vyksta „intelekto nutekėjimas“, tai yra bloga žinia Lietuvos ateičiai, verčianti susimąstyti. Vykstant tokiems procesams prasideda imigracija iš trečio pasaulio šalių, o tai jau taip pat blogas ženklas darbo rinkai ir ypač atliekamo darbo kokybei.

Didelį poveikį darbo rinkai turi ir pastaraisiais metais iš esmės vykstantys šeimos transformacijos pokyčiai. Šie pokyčiai akivaizdūs visose šeimos gyvenimo srityse. Keičiasi šeimos vidiniai saitai tarp šeimos narių, vertybinės orientacijos ir gyvenimo prioritetai, taip pat vedybinės nuostatos bei elgsena. Dabar populiaru gyventi ne santuokoje arba tuokiamasi vyresniame amžiuje, o vaikai yra gimdomi arba nesantuokiniai, arba gimdymas atidedamas vyresniame amžiuje. To priežastis padaryti geresnę karjerą, o vaikai tam nelabai „padeda“.